booksfromlithuania.ltpilieciams.eucultureguide.ltkultura2007.lt koperator.lt
Programa „Europa piliečiams“ - logotipas

Lietuvos organizacijų projektai

Šioje skiltyje pateikiama informacija apie projektus, finansuotus pagal programą „Europa piliečiams”, kuriuose pagrindiniai organizatoriai (paraiškos teikėjai) buvo Lietuvos organizacijos.

.


2013 m. finansuoti projektai

„Piliečio kelias“: Europos Sąjungos piliečių teisių sklaida ir taikymas (remiantis ES  Pagrindinių teisių chartija)

Organizatorius: VšĮ „Menų ir mokymo namai”

Partneriai: Borupgaard Gymnazium (Danija), Joniškio rajono Kriukų vidurinė mokykla (Lietuva), Milikonių vidurinė mokykla (Lietuva), Panvėžio Margaritos Rimkevičaitės technologijos mokykla (Lietuva), Vecsaules pamatskola (Latvija), Vilniaus Simono Daukanto gimnazija (Lietuva), Širvintų „Atžalyno“ progimnazija (Lietuva),  Zecpol Prezedszkolno Szkolno Gimnazjalny (Lenkija)

Finansuotas pagal: 2 veiksmo 3 priemonę „Parama pilietinės visuomenės organizacijų įgyvendinamiems projektams“  (103 000 eurų)

2013mmn

Projekto aprašymas: Pagrindinis šio projekto tikslas yra skleisti informaciją apie Europos Sąjungos pilietybę, piliečių teises, pristatyti jas aprašančias sutartis ir chartijas. Taip pat siekiama paskatinti jaunus žmones ir jų aplinką domėtis šiais klausimais. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija nurodo, kokias teises ir laisves turi Europos piliečiai, tačiau ne visose šalyse šių teisių įgyvendinimas vyksta sklandžiai. Dalyviai turės galimybę bendrauti tarpusavyje ir keistis patirtimi mokymų metu, kuria vėliau pasidalins savo šalyje, projekto pabaigoje susitikimo metu vieni kitiems suteiks grįžtamąjį ryšį apie svarbiausias pastebėtas problemas, rastus sprendimo būdus, aptars tarpkultūrinius skirtumus ir panašumus užtikrinant Europos piliečių teises. Daug dėmesio bus skiriama tolerancijos ir pagarbos klausimams, tiek ir  „kitokiems“ bendruomenės nariams, tiek ir kitų Europos šalių piliečiams, kurių tradicijos ir kultūra gali būti sunkiai suprantami, kol geriau jų nepažįstame. Šiomis temomis bus kuriami etiudai, atskleidžiantys partnerių šalyse patiriamus diskriminacijos momentus. Dalyviai ne tik gaus teorinių žinių, bet ir galės jas išbandyti praktikoje, dalyvaudami Forumo teatro vaidinimuose, kuriuose atsispindės įvairios su pagrindinių žmonių teisių pažeidimais susijusios problemos.

Pagrindiniai projekto dalyviai – moksleiviai ir jų mokytojai iš Danijos, Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos. Jie dirbs vieningai, kaip komanda, ir parengs Forumo teatro vaidinimus ir konferencijas savo bendruomenei (moksleiviams, mokytojams, kitiems mokyklos ir gyvenamosios vietos bendruomenės nariams). Projekto eigoje bus organizuojamas viešas vaidinimas, kurio metu bus siekiama pritraukti praeivius, jie bus kviečiami dalyvauti vaidinimuose bei diskusijose. Projekto pabaigoje kiekvienos dalyvaujančios šalies atstovai aptars, kokie didžiausi sunkumai kyla įgyvendinant pagrindines žmonių teises ir informuos apie tai Europos parlamento narius.

Daugiau informacijos apie projektą rasite tinklalapyje www.forumoteatras.lt

„Mirties namai 1939–1955 m. Prikeltos atminties žinia“

Organizatorius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Partneriai: Šilutes rajono savivaldybės administracija, Šilutės muziejus, Šilutės Vydūno gimnazija, Lietuvos lenkų sąjungos Šilutės skyrius, Macikų socialinės globos namai, Antrojo pasaulinio karo muziejus Gdanske (Lenkija).

Finansuotas pagal: 4 veiksmą „Gyva Europos atmintis“ (60 908,88 eurų)

 Flower Field at Sunset

Projekto aprašymas: Antrojo pasaulinio karo metai ir nacių bei sovietų totalitarinių režimų represijos Europos atmintyje šiandien paženklinti kraujo ir mirties simboliais. Neatsitiktinai metafora „Mirties namai“ vietiniai gyventojai XX a. viduryje vadino Lietuvoje, Macikų kaime įkurtas nacių, vėliau sovietų karo belaisvių stovyklas ir lagerį. Juose kalėjo įvairių Europos tautų atstovai, vyrai, moterys ir vaikai: lenkai, belgai, prancūzai, britai, lietuviai, vokiečiai ir kt. Tai unikali memorialinė vieta, liudijanti tiek nacių, tiek sovietų represijų žiaurumą ir antihumaniškumą. Daugelis šių totalitarinių režimo aukų nuo patirtų kančių mirė ir yra palaidoti netoliese. Deja, šiandien apie šiuos lagerius ir juose kalėjusias aukas žinoma labai nedaug. Projekto tikslai yra: išsaugoti totalitarinių režimų represijų ir taikių Europos gyventojų žudynių vietą ir įamžinti aukų atminimą; suburti ir paskatinti bendradarbiauti įvairių tautų ir kartų atstovus, buvusius kalinius, skatinti tarpusavio supratimą apie totalitarinių režimų baisumus, ir parengus Macikų lagerių teminį turistinį maršrutą, skleisti informaciją apie ten vykusius tragiškus įvykius ES piliečiams; projektą išplėtoti nuo vietinio iki tarptautinio masto, užmegzti ryšius ir formuoti bendradarbiavimo tinklą su vietinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis ir pasiekti platesnes auditorijas. Projekto metu bus atlikti išsamūs archyviniai-istoriniai ir archeologiniai tyrimai, kurie padės nustatyti Macikuose veikusių sovietų ir nacių įkalinimo įstaigų sistemas, aukų skaičių, jų tapatybes, lagerių kasdienybę, mirtingumą. Bus surinkti ir archyvuoti dar gyvų Macikuose kalėjusių aukų atsiminimai. Tyrimų pagrindu bus parengta knyga lietuvių-anglų kalbomis, internetinė svetainė ir istorinis turistinis maršrutas bei stendas. Maršrutas bus skirtas ir pritaikytas turizmo, kultūrinėms, edukacinėms ir viešosioms sociokultūrinių grupių reikmėms. Internetinėje svetainė bus nuolat pildoma ir turės viešą prieigą. Bus surengta tarptautinė konferencija, kurioje dalyvaus 10-ies Europos šalių atstovai, o konferencijos medžiagos pagrindu bus parengtas DVD.

„Istorijos pamokos ateities kartoms“

Organizatorius: Kėdainių rajono savivaldybės Šėtos gimnazija

Partneriai: Eglaines pagrindinė mokykla (Eglaines pamatskola, Latvija), Iliūkstės vidurinė mokykla Sadraudziba (Latvija), Kėdainių rajono savivaldybės Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija (Lietuva), Lachu pagrindinė mokykla (Latvija), Nauene pagrindinė mokykla (Latvija), Salienos pagrindinė mokykla (Latvija), Šėtos bendruomenės centras (Lietuva), Spogi vidurinė mokykla (Latvija), Sventės vidurinė mokykla (Latvija).

Finansuotas pagal: 4 veiksmą „Gyva Europos atmintis“ (44 000 eurų)

29

Projekto aprašymas: Šėtos gimnazijos rengiamas projektas siūlo galimybę mokytojams, Šėtos bendruomenei, aplinkinių mokyklų pedagogams ir socialiniams partneriams iš ES šalių mokyklų aptarti praėjusio amžiaus stalinizmo nusikaltimus. Siekiame parodyti ateities kartoms – mokiniams, kas atsitinka žmonėms, tautoms ir šalims, kai yra nepaisoma žmogiškųjų vertybių, tokių kaip pagarba gyvybei, tolerancija ir demokratija. Į projekto veiklas yra įtrauktos Lietuvos ir Latvijos mokyklos, Tarptautinė komisija nacių ir sovietų režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Kėdainių rajono muziejus, Kėdainių šaulių sąjunga, Tremtinių sąjungos Kėdainių skyrius bei Šėtos bendruomenė, tokiu būdu užtikrinant bendravimą tarp sovietų režimo liudininkų, mokytojų ir mokinių. Projekto tikslai: surinkti ir viešai paskelbti dokumentus bei liudininkų atsiminimus apie sovietų režimo nusikaltimus žmogiškumui remiantis trimis temomis – rezistencija (partizanų tema), represija (trėmimo į Sibirą tema) ir kolektyvizacija (nusikaltimų žmogiškumui tema); surengti projekto dalyviams iš ES šalių mokyklų bei bendruomenių susitikimus su liudininkais; surengti konferenciją ir kūrybines dirbtuves mokytojams ir mokiniams, kurių metu jie susipažintų su visų mokyklų surinkta ir dar neparašyta istorine medžiaga, o jos pagrindu parengtų 6-7 pamokų planą, kuriais galėtų naudotis mokytojai pamokų metu, dėstant apie sovietų režimą; išleisti CD, kuriame būtų pamokų planas ir metodinė medžiaga, o juo galėtų pasinaudoti projekte nedalyvaujančių mokyklų mokytojai; surengti meno plenerus projekte dalyvaujančioms mokykloms memorialinėse vietose.

 


2012 m. finansuoti projektai

„Susitikime prisiminti: Baltijos šalys – pavergtos seserys“ / „Meeting in Commemoration: Baltic States – Repressed sisters“

Organizatorius: VšĮ Savęs pažinimo ir realizavimo studija

Partneriai: Asociacija „Bendraukime!” (Lietuva), Daugavpils Valsts Gimnazija (Latvija), Liepaja Valsts Gimnazija (Latvija), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (Lietuva), Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija (Lietuva)

Finansuotas pagal: 4 veiksmą „Gyva Europos atmintis“ (65 000 eurų)

baltijos_atmintis

Projekto aprašymas: Projektu siekiama suteikti kūrybišką erdvę susitikimui tarp jaunimo ir masines stalinizmo deportacijas išgyvenusių žmonių iš Latvijos ir Lietuvos – dviejų naujų ES šalių, kuriose žmonės vis dar atsimena nežmoniškus stalinizmo režimo veiksmus. Projekte masinių trėmimų liudininkai dalinsis savo atsiminimais su jaunąja karta, tam jog būtų sukurti psichologiniai ir atminties tiltai ateičiai. Susitikimuose naudojamas metodas bus Playback teatras (interaktyvusis, publiką įjungiantis teatras), kuris per dramos meną sukuria saugią erdvę atsiminti ir dalintis, reflektuoti ir diskutuoti, mokytis ir sužinoti. Be to, mokyklose, kuriose vyks susitikimai, bus eksponuojama meno instaliacija, kurioje vaizdo, garso, video ir fotografijos formomis bus pateikta informacija apie projekte nagrinėjamą temą.

Pagrindiniai projekto tikslai yra: 1) paminėti Europos istorijos įvykius ir apie juos kalbėti bendrų ES vertybių kontekste; 2) paskatinti tarpkultūrinį dialogą ir dialogą atrp skirtingų kartų; 3) pristatyti Playback teatro metodą kaip inovatyvų įrankį darbui su įvairiomis bendruomenėmis skirtinguose kontekstuose, skatinantį abipusį supratimą ir efektyvų bendravimą. Numatoma, jog projekte dalyvaus apie 1200 mokinių iš Lietuvos ir Latvijos, 12 represijas išgyvenusių liudininkų bei  mokytojai, menininkai ir aktoriai.

Daugiau informacijos  projekto tinklalapyje www.baltijosatmintis.lt

 

Panerių lopšinė“ / „Ponar Lullaby“

Organizatorius: VšĮ „Vilko valia“

Partneriai: Centrum Wspolpracy Europejskiej „Mlodzi Europejczcy“ (Lenkija), Jewish Society of Stockholm (Švedija), Vestures izpetes un popularizesanas biedriba (Latvija)

Finansuotas pagal: 4 veiksmą „Gyva Europos atmintis“ (46 500 eurų)

Projekto metu jaunimas iš Europos Sąjungos šalių (10 grupių po 40 žmonių) turės galimybę patirti vieną tipinę geto gyventojo dieną Vilniaus – vadinamo Šiaurės Jeruzale – gete: nuo istorinės paskaitos iki vizito sinagogoje, teatre, košerinio maisto ragavimo, jidiš kalbos pamokos, Klezmer muzikos koncerto, iki tipinės žydų slėptuvės lankymo. Dieną apvainikuos kelionė į Panerius pagerbti 100 000 žuvusių žydų ir jiddish kalba sugiedoti 11-mečio geto gyventojo Tamilio sukurtą „Panerių lopšinę“, skirtą tiems, kurie buvo išvežami į Panerių mišką.

 

„Kauno ir Grenoblio miestų partnerystei – 15 metų“

Organizatorius: Kauno miesto savivaldybės administracija

Partneriai: Grenoblio miesto savivaldybė (Prancūzija), Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius (Lietuva)

Finansuotas pagal: 1 veiksmo 1.1 priemonę „Miestų giminiavimosi veiklai skirti piliečių susitikimai“ (11 000 eurų)

Projekto aprašymas: Projektas yra skirtas 15-ajam Kauno ir Grenoblio (Prancūzija) miestų partnerystės jubiliejui paminėti. Tai galimybė visuomenei pristatyti sėkmingą ir ilgalaikį bendradarbiavimą per įvairius renginius: tarptautinę konferenciją abiems miestams aktualia tema; parodą „Kaunas Grenoblio gyventojų akimis ir Grenoblis Kauno gyventojų akimis“, kuri bus sukurta fotografų mainų vizito metu; regbio turnyrą tarp Kauno ir Grenoblio jaunimo komandų; jaunųjų Grenoblio muzikantų dalyvavimą koncerte „Muzikiniai tiltai“ Kaune. Kadangi 2012 metai yra  Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metai, projekto rėmuose yra numatoma surengti paskaitą apie prancūzų mokslą, meną ir žmonijos idėjas Trečiojo amžiaus universitetui (vyresniems nei 65 metai žmonėms). Trečiojo amžiaus universitetas savo veikloje skatina Europos Sąjungos vyresnio amžiaus žmonių bei jaunimo bendravimą įvairiomis formomis – per paskaitas, susitikimus, ryšių palaikymą su vaikais ir anūkais šeimose. Pilietinė visuomenė yra aktyviai įtraukiama bendradarbiauti rengiant ir įgyvendinant šį projektą, nes veiklos tarp Kauno ir Grenoblio yra koordinuojamos miestų giminiavimosi komitetų, kurie sudaryti iš įvairių sričių specialistų, nedirbančių savivaldybėms. Projektu taip pat siekiama atskleisti integralų Europos paveldą, paskatinti solidarumą ir priklausymo Europai jausmą, grįstą bendromis vertybėmis, istorija ir kultūra, todėl projekto metu planuojama išleisti leidinį „Prancūzų pėdsakai Kaune“ bei parengti parodą „Kaunas Grenoblio gyventojų akimis ir Grenoblis Kauno gyventojų akimis“, kuri bus eksponuojama Grenoblyje, LR Seime bei Užsienio reikalų ministerijoje.

 

„Kultūrinis ir pilietinis bendradarbiavimas tarp Balsių bendruomenės ir Punsko valsčiaus savivaldybės“

Organizatorius: Visuomeninė organizacija Balsių bendruomenė (asociacija)

Partneriai: Punsko valsčiaus savivaldybė (Lenkija)

Finansuotas pagal: 1 veiksmo 1.1 priemonę „Miestų giminiavimosi veiklai skirti piliečių susitikimai“ (7000 eurų)

Nuotrauka iš Balsių bendruomenės puslapio www.balsiai.org

Projekto aprašymas: Projektas skirtas skatinti bendradarbiavimą tarp Balsių ir Punsko lietuvių bendruomenių, siekiant skatinti kultūrinį ir pilietinį bendradarbiavimą. Projekto metu planuojama pasikviesti Punsko lietuvių bendruomenės kultūros kolektyvus bei jų sportininkus dalyvauti Balsių šventėje birželio 9d. Taip pat planuojama surengti tarptautinę konferenciją,skirtą patirties tarp bendruomenių sklaidai, bendradarbiavimo ryšių stiprinimui bei bendruomenių pilietiškumo didinimui.

Daugiau informacijos: www.balsiai.org

 

.


2011 m. finansuoti projektai

„Europos piliečių ryšių stiprinimas kultūrinio turizmo priemonėmis: pažinimo, dialogo ir lygių galimybių skatinimas susigiminiavusių ir ketinančių susigiminiuoti miestų tinkle“

Organizatorius: Zarasų rajono savivaldybės administracija

Partneriai: Zdunska Wola (Lenkija), Mottafollone (Italija), BallanMire (Prancūzija) ir Isla (Malta)

Finansuotas pagal: 1 veiksmo 1.2 priemonę „Susigiminiavusių miestų tinklai“ (97 751 eurų)

Nuotrauka iš Zarasų savivaldybės puslapio www.zarasai.lt

Projekto aprašymas: Penkių šalių miestų savivaldybės – projekto partnerės, nusprendė veikti kartu ir apjungti savo gebėjimus, žinias ir patirtį, stiprindami kultūrinio turizmo aspektą ir skatindami visuomenės aktyvumą bei stiprindami Europos Sąjungos pilietiškumo jausmą, brandinant tautinę ir kultūrinę įvairovę, šalių pažinimą, pasidalijimą patirtimi. Analizuojant kultūrinio turizmo plėtros galimybes savo miestuose, pasidalinant patirtimi, bus kuriamos gairės kultūrinio turizmo strategijai bei rinkodarinių priemonių planui. Projekto partneriai viliasi, kad projektas paskatins ilgalaikį šalių bendravimą ir bendradarbiavimą.

Pagrindinis projekto tikslas – atskleisti kultūrinio turizmo potencialą projekto partnerių šalyse, apimant įvairias tikslines grupes: sprendimų priėmėjus (politikus, vadybininkus, vadovus), suinteresuotuosius dalyvius (turizmo ir kultūros specialistus, savivaldybių darbuotojus, nevyriausybinių ir verslo organizacijų atstovus) bei jaunimą. Visoms tikslinėms grupėms projekte numatytos atskiros veiklos.

Projekto metu planuojama surengti konferenciją, diskusijas, interaktyvų žaidimą, ekskursijas ir kitus renginius. Projekto veiklose dalyvaus:
– dalyvaujančių miestų politikai, kurie bus įgalioti pateikti savo poziciją apie kultūrinio turizmo plėtrą ir tarptautinį bendradarbiavimą kitoms tikslinėms projekto dalyvių grupėms;
– strategijos ir planavimo specialistai, įstaigų vadovai, savivaldybių atstovai, nuo kurių priklausys, kad tęstinės projekto veiklos būtų įtrauktos į miestų strateginius veiklos planus, kad būtų nutiesti tiltai per programas būtiniems veiklai plėtoti politiniams sprendimams;
– kultūros ir turizmo sektoriaus atstovai, kurie turės galimybes pristatyti geriausius jų šalyse turimus kultūrinio turizmo resursus, sukurtus produktus;
– jaunimas, susibūręs pagal interesų grupes į įvairius kultūros ir meno kolektyvus, kurie gali pristatyti savo šalies kultūrą ir yra įtaigiausias pavyzdys kitų kultūrų atstovams.

Projekto įgyvendinimo metu bus išleistas katalogas „Europos šalių kultūros: dialogas tarp partnerių ir draugų“, kuriame bus pristatyti projekto šalių – dalyvių kultūrinio turizmo ištekliai: lankytini kultūrinio turizmo objektai, renginiai, potencialių organizatorių kontaktai. Kiekvieno projekto dalyvio oficialioje svetainėje bus pateikti internetiniai puslapiai – užsklandos apie projekto eigą bei jo rezultatus.

Sėkmingas šio projekto įgyvendinimas sudarys sąlygas ne tik ieškoti sprendimų naujomis bendradarbiavimo kryptimis, bet sustiprins pasitikėjimą partneriais bei formuos tradicijas ieškoti sprendimų kartu.

Daugiau informacijos: www.zarasai.lt

 

„Lisabonos sutartis: Europos piliečių įgalinimas“ / „Lisbon Treaty: Empowerment of European Citizens“

Organizatorius: Žmogaus teisių stebėjimo institutas

Partneriai: Latvian Centre for Human Rights (Latvija)

Finansuotas pagal: 2 veiksmo 3 priemonę „Parama pilietinės visuomenės organizacijų įgyvendinamiems projektams“ (138 842 eurų)

Projekto aprašymas: 2009 m. pabaigoje įsigaliojo Lisabonos sutartis, kurios dėka į Europos Sąjungą įnešta daugiau skaidrumo bei efektyvumo, ir kuri stipriai prisideda prie solidarumo, saugumo, teisių, laisvių ir vertybių Europos kūrimo. Kartu su Lisabonos sutartimi, įsigaliojo ir ES pagrindinių teisių chartija, stiprinanti žmogaus teisių apsaugą. Visgi kyla klausimas, ar tiesioginiai naudos gavėjai – Europos piliečiai – žino ir naudoja savo išplėstąsias teises, ar jie aktyviai įsitraukia į Europos procesus bei ar jaučiasi ES savininkais? Manome, kad ne. Bent jau rytinio bloko valstybės (ir kitos naujosios valstybės narės) nesugebėjo rasti resursų bei motyvacijos sklandžioms ir išsamioms informacinėms kampanijoms. Šiuo projektu tikimės ne tik pristatyti Lisabonos sutarties poveikį bei galimybes, teikiamas jauniems žmonėms bei pilietinei visuomenei, bet ir sukurti iniciatyvų, skirtų informuotumo bei piliečių įgalinimui, forumą. Dalyviai iš daugiau nei 10 ES valstybių įsitrauks į švietėjiškas veiklas bei bus skatinami pradėti savo asmenines iniciatyvas. Forumo pagalba bus palaikoma gerosios patirties sklaida bei skatinamas kitų įsitraukimas.

Projekto metu Žmogaus teisių stebėjimo institutas vykdys šias veiklas:
– Radijo laidų ciklas „Jūs esate Europos pilietis“ („Teisių ir vertybių Europa“) regioninėse radijo stotyse;
– Vasaros mokykla „Lisabonos sutartis aktyvaus pilietiškumo kūrimui“, skirta jaunimui iš naujųjų ES valstybių narių, ypatingą dėmesį skiriant nevyriausybiniame sektoriuje dirbantiems ar savanorystę propaguojantiems jaunuoliams;
– Dokumentinis filmas „Europos Sąjungos Zoon Politicon“ (gamyba, viešos nemokamos peržiūros, platinimas visoje ES DVD LT/EN/RU kalbomis);
– Interneto svetainės bei forumo, kuriuose bus renkami ir talpinami pilietinės visuomenės iniciatyvų bei gerosios aktyvaus pilietiškumo praktikos pavyzdžiai, sukūrimas.

Projekto partneris – Latvijos žmogaus teisių centras – vykdys šias veiklas:
– Tarptautinė konferencija, skirtos apsikeisti gerosios praktikos pavyzdžiais;
– Edukacinių programų mokyklose rengimas (metodinė medžiaga, sąmoningumo didinimo kampanijos, mokomosios medžiagos mokykloms pristatymas ir konsultacijos mokytojams);
– Bendradarbiavimas su ŽTSI kuriant internetinį forumą: piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų įsitraukimo iniciatyvų ir geros praktikos pavyzdžių rinkimas.

Daugiau informacijos: www.hrmi.lt

 

„Atmintyje praėjusių dienų aidas“

Organizatorius: Kėdainių rajono savivaldybės Šėtos gimnazija

Finansuotas pagal: 4 veiksmą „Gyva Europos atmintis“ (14 028 eurų)

Projekto aprašymas: Dauguma Europos valstybių XX amžiuje patyrė totalitarinių režimų valdymą, tačiau patirtis yra skirtinga.  Mokytojai, dėstydami šias temas, susiduria su nemažais sunkumais, nes XXl amžiaus mokiniams suvokti savos šalies patirtį Europos kontekste yra sudėtinga. Tikslas: palyginti atskirų ES valstybių mokyklų  istorijos mokytojų patirtį, dėstant totalitarinių režimų valdymo padarinių ir pasekmių temą ir ugdant mokinių demokratines vertybes.
Šėtos gimnazija kartu su  Comenius projekto 5 šalių mokyklų mokytojais susitarė toliau bendradarbiauti, vykdant projektą totalitarizmo suvokimo tema. Visos  šios mokyklos yra nedideliuose mieteliuose, nutolusiuose nuo didelių centrų. Įdomu  yra  palyginti, kaip didieji XX amžiaus istoriniai įvykiai palietė mažų miestelių gyventojus, jų buitį ir kaip tai atsispindi jų gyventojų atmintyje.
Surinkta medžiaga ir totalitarinių laikotarpių dėstymo metodika bus publikuojama leidinyje anglų ir lietuvių kalbomis„Demokratijos vertybių ugdymas .Išmoktos XX amžiaus pamokos“, kad ja galėtų naudotis ES šalių mokytojai.
Organizuojamoje konferencijoje bus aptarta, kaip skirtingų šalių mokyklose yra dėstomas totalitarinių režimų laikotarpis, kokie naudojami metodai, pristatoma surinkta medžiaga.
Praktinių užsiėmimų mokytojai , dalyvaudami kūrybinėse dirbtuvėse, susipažins su stalinizmo ir nacizmo totalitarinių režimų aukų įamžinimo vietomis,  praplės savo akiratį, naudodami iš anksto parengtą medžiagą, kurs mokymo priemones savo mokiniams. Sukurtos mokymo priemonės bus multiplikuojamos kompaktiniame diske„ Praėjusių dienų aidas mūsų širdyse: nepamiršime prievartos ir nepagarbos žmogui ir kultūrai.“, kuris bus išsiųstas  mokykloms, kad medžiaga būtų naudinga ir ateityje.
Konferencijos dalyviai parengs ir priims Rezoliuciją – kreipimąsi į Europos Sąjungos valstybių mokyklų mokytojus  apie  demokratijos ir pilietiškumo vertybinių nuostatų ugdymą XXl amžiaus mokyklose svarbą.

 

Edukacinis vaidybinis filmas „Kelias namo“

Organizatorius: VšĮ „Filmuva“

Partneriai: Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas (Lietuva)

Finansuotas pagal: 4 veiksmą „Gyva Europos atmintis“ (54 000 eurų).

Projekto aprašymas: „Kelias namo“ – edukacinis meninis filmas pristatantis skaudžią 20 amžiaus realybę – tremtį. Pagrindinis dėmesys skiriamas emocinei žinutei, o ne informacinei, todėl pasirinktas meninio filmo žanras.
Filmo tikslas – supažindinti jaunąją kartą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir lietuvių bendruomenėse įvairiose pasaulio valstybėse su trėmimais. Filme nėra akcentuojama tremiamųjų tautybė – atvirkščiai. Trėmimų problematiką iš nacionalinio lygmens, kas labiau nukentėjo, ar kas yra labiau kaltas, perkeliame į bendražmogiškų vertybių diskursą. Kalbame ne apie istorinę statistiką, o apie žmogiškumą.

Siužetas. Pabaltijo valstybėse prasideda trėmimų banga. Mažas vaikas atskiriamas nuo savo tėvų ir ištremiamas kartu su močiute. Kelionės į tremtį metu močiutė vaikui pasakoja paskas kurios padeda „pasislėpti“ nuo žiaurios realybės. Mažasis tremtinys – pagrindinis herojus, kurio akimis rodoma tremties realybė, vaikiška logika bando rasti atsakymą į pagrindinį klausimą – kodėl?

 

„Europa: skirtinga patirtis – vienybė ateityje“ / „Europe: different experience – unity in future“

Organizatorius: Utenos kraštotyros muziejus

Finansuotas pagal: 4 veiksmą „Gyva Europos atmintis“ (32 980 eurų)

Projekto aprašymas: Pagrindinis dėmesys projekte yra skiriamas bendros Europos idėjai per skirtingas patirtis regionuose. Utenos kraštotyros muziejus įgyvendins veiklas ne tik Utenos krašto ar Lietuvos mastu, tačiau ir bus atsakingas už jų sklaidą tolimesniuose žemyno regionuose. Projektu bus sukurta aplinka bendram Europos atradimui daugiakultūriniame kontekste.

Projekto metu planuojamos šios veiklos:

  • mokslinė konferencija, į kurią bus kviečiami dalyviai iš Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos. Konferencijos metu bus aptartos bendros Europos vertybės, tokios kaip tolerancija, abipusis supratimas, solidarumas.
  • parengta mobili ekspozicija ir pristatyta Utenoje, Daugpilyje (Latvija) bei Briuselyje (Belgija). Stalinistines deportacijas pristatys ekspozicijos, įrengtos gyvuliniuose traukinio vagonuose bei bunkeriuose.
  • edukaciniai užsiemimai vyks rengiamoje istorinėje-kūrybinėje jaunimo stovykloje Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos jaunimui.  Per edukacines veiklas stovykloje bus siekiama ištirti Europos suvokimą tikslinėse grupėse.
  • kultūrinės veiklos, skirtos Europos dienos ir laisvės paminėjimui Europos bendrijoje – bus parengtas teatro pasirodymas-performansas.
  • totalitarinės praeities  aukų atsiminimai bus fiksuojami jaunimo istorinės ekspedicijos metu.

Daugiau informacijos: www.utenosmuziejus.lt

 

„41. Kraujo vasara“ / „41. Summer over the Blood“

Organizatorius: VšĮ „Nepriklausomų Holokausto tyrimų archyvas“

Partneriai: Jurbarko krašto muziejus (Lietuva), Kauno IX forto muziejus (Lietuva), VšĮ „Filmų kopa“ (Lietuva)

Finansuotas pagal: 4 veiksmą „Gyva Europos atmintis“ (24 000 eurų)

Projekto aprašymas: Edukacinis projektas„41.Kraujo vasara“ -  tai filmas apie žaibišką ir visišką Lietuvos žydų bendruomenės sunaikinimą per kelis pirmuosius nacių antplūdžio į Lietuvą mėnesius. Kaip galėjo įvykti, kad nacių ideologija rado tokią palankią dirvą mūsų tautiečių sąmonėje, kad socialūs, išsilavinę, visuomenėje gerbiami piliečiai tapo žudikais ar abejingais žudynių stebėtojais. Kodėl svarbu apie tai kalbėti šiandien, po 70-ies metų nuo žudynių? Todėl, kad ir dabar 41-ųjų vasaros socialinės, politinės, psichologinės pasekmės yra akivaizdžios. Mes stebime kraštutinių nuostatų antisemitizmo ir ksenofobijos idėjų sklaidą šiandieninės Lietuvos visuomenėje. 1941 metų vasaros įvykių  ir jų priežasčių  pripažinimas ir analizė būtina, siekiant  apsaugoti visuomenę nuo ksenofobijos ir antisemitizmo, ugdant jos politinę brandą, kuriant  harmoningą Europą- visų tautų namus.

Filmas paremtas autentiškais Holokausto dalyvių atsidūrusių skirtingose pusėse interviu, kurie kaupiami nuo 1990 metų Nepriklausomų Holokausto tyrimų archyve.

 

2010 m. finansuoti projektai

„Socialinės virtuvės“ / „Traveling Social Cuisine“

Organizatorius: VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“

Partneriai: „UNITED for Intercultural Action“(Nyderlandai), „Estonian Special Youth Work Organisation“ (Estija), „Daugavpils and Ilukste Districts Partnership „Neighbours“ (Latvija)

Finansuotas pagal: 2 veiksmą 3 priemonę „Parama pilietinės visuomenės organizacijų įgyvendinamiems projektams“ (24 927 eurų)

Projekto aprašymas:
Projektu siekiama įgalinti posovietinių šalių piliečius (Lietuvą, Latviją, Estiją) būti aktyviais mažinant ksenofobiją ir rasizmą bei užmegzti dialogą tarp vakarų (United tinklo) and rytų Europos (Lietuvos, Latvijos, Estijos) piliečių ir suteikti jiems galimybę kartu aktyviai dalyvauti aktyvios pilietinės visuomenės ir tarpusavio supratimo stiprinime.

Šiam tikslui pasiekti bus organizuojami du renginiai – kūrybinės dirbtuvės ,,Keliaujanti socialinė virtuvė“. Pirmojo renignio metu bus apsikeista šalių patirtimi ksenofobijos mažinimo srityje, išanalizuotos ksenofobijos priežastys, praktiškai susipažįstama su Lietuvos socialine virtuve (kaip galimas būdas aktyvios pilietinės visuomenės formavimui), sukurta ksenofobijos mažinimo strategija, atsakomybių pasidalinimas, pasirengimas strategijos įgyvendimui. Antrojo renginio metu projekto partneriai apsikeis strategijos įgyvendinimo patirtimi, rezultatais, analizuos, kaip galima juos pagerinti. Bus įgyvendinta finalinė ksenofobijos mažinimo strategijos dalis – patobulinta socialinė virtuvė, sudarytos sąlygos projekto tęstinumui užtikrinti ir bendradarbiavimo tinklui plėsti, išlikti.

Kūrybinės dirbtuvės „Keliaujanti socialinė virtuvė“ – visiškai naujas visuomenei patrauklus, metodų rinkinys. Jo tikslas – apjungti skirtingų piliečių grupes, jų interesus taikant novatoriškus metodus kartu ieškoti būdų, kaip įveikti krizės metu partnerių šalyse kylančias problemas. Šioje virtuvėje bus gaminamas pilietiškumas. Kūrybinių dirbtuvių metu taip pat partneriai apsikeis patirtimi ksenofobijos mažinimo srityje, analizuos ksenofobijos priežastis (kultūros, istoriniu aspektu) ir sukurs ksenofobijos mažinimo strategiją, kurią vėliau ir kartu ir įgyvendins. Į keliaujančią socialinę virtuvę įtraukti metodai: socialinis žemėlapis „Mano miestas – Europos miestas“, Projektas „Žemė“, „Gyvoji biblioteka“, „Nepatogus kinas“, „Forum teatras“,, neformalus ugdymas, kontaktų mugė. Šie metodai bus pritaikyti ir apaptuoti tai, kad Europinė dimencija būtų itin ryški, šią dimenciją itin sustiprins UNITED aktyvus dalyvavimas.

Daugiau informacijos: www.zmogui.lt

 

Dokumentinis filmas „Ledo vaikai“ / Documentary film „Children of the Ice“

Organizatorius: VšĮ „TV Europa“

Partneriai: Production company Language 16 (Švedija)

Finansuotas pagal: 4 veiksmą „Gyva Europos atmintis“ (45 000 eurų).

Projekto aprašymas: Dokumentinis filmas „Ledo vaikai“  skirtas supažindinti visuomenę su totalitarinių režimų istorijoje rečiau nagrinėjama tema – sovietinio teroro metu iš Baltijos šalių ištremtų ar tremtyje  gimusių vaikų patirtimis ir likimais. Tarptautinės kūrybinės grupės nariai iš Lietuvos, Latvijos ir Švedijos siekia užfiksuoti labiausiai pažeidžiamų stalininių represijų aukų liudijimus, permąstyti jų asmenines patirtis pamatinių Europos Sąjungos vertybių – laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms – kontekste. Ypatingai filmo kūrėjus domina, kaip tremtis paveikė ją patyrusių vaikų pasaulėžiūros, humanistinių vertybių sistemos bei tautinio identiteto formavimąsi, kas vėliau sąlygojo buvusių tremtinių  aktyvią poziciją siekiant ir atkuriant Baltijos šalių nepriklausomybę.

“Ledo vaikai” – tai projektas, jungiantis įvairių kartų ir tautų atstovus, buvusius tremtinius bendram tikslui – pasakoti, atsiminti, dalintis patirtimi tam, kad  būtų įsisąmoninti totalitarinių režimų žiaurumas ir beprasmybė, kad būtų įamžintos konkrečių teroro aukų bei ištisų tautų patirtos skriaudos, kad būtų išaukštinti humanistiniai žmonių pasirinkimai.
Dokumentinis filmas „Ledo vaikai“ bus viešai pristatytas Lietuvoje, Latvijoje bei Švedijoje, taip pat bus išleistas DVD formatu ir platinamas per minėtų šalių bibliotekas. Informacija apie filmą ir jo kūrimą, buvusių tremtinių prisiminimai bus talpinami specialiai šiam projektui sukurtoje interneto svetainėje.

Daugiau informacijos: www.childrenoftheice.eu

 

Laiškai ateities kartoms“ / Letters to Future Generations“

Organizatorius: Kėdainių krašto muziejus

Partneriai: Tukums miesto istorijos muziejus (Latvija)

Finansuotas pagal: 4 veiksmą  „Gyva Europos atmintis“ (50 683 eurų).

Projekto aprašymas: Projekto „Laiškai ateities kartoms“ tikslas yra suburti Kėdainių krašto bei Tukums krašto (Latvija) bendruomenes, įsigilinti į bendrą Baltijos šalių istoriją ir skatinti abipusį supratimą tarp skirtingų tautų ir kartų. Pagrindinės projekto užduotys – pasidalinti patirtimi ir išplėtoti tyrimą pradedant vietiniu, baigiant regioniniu mastu, o tyrimo metu surinktą medžiagą viešinti visuomenei, ypač jaunimui, ją naudoti nacizmo ir stalinizmo aukų Lietuvoje bei Latvijoje įamžinimui bei memorialinių vietų išsaugojimui, muziejų ir archyvų kolekcijų, susijusių su masinėmis žudynėmis, areštais ir deportacijomis 1940 metais, plėtimui.

Projekto veiklos – itin sudėtingo istorinio tarpsnio dokumentacijos rinkimas ir tyrimas, virtualios ir istorinės aplinkos edukacinės programos Kėdainių ir Tukums muziejuose – kartu suburs skirtingų šalių muziejų profesionalus bei mokytojus, jaunuolius bei senolius, tam, jog projekto dalyviai galėtų pasidalinti patirtimi bei apsikeisti nuomonėmis. Platforma diskusijoms yra labai svarbi, nes iki šiol tarp skirtingų etninių, socialinių grupių ir skirtingų kartų nėra išplėtotas kostruktyvus dialogas, nors nuo Antrojo pasaulinio karo praėjo jau 60 metų. Projekto metu į veiklas planuojama įtraukti apie 600 dalyvių iš Lietuvos ir Latvijos. Organizatoriai mano, jog dabar yra tinkamas laikas pateikti žmonėms objektyvią informaciją, o muziejų kolekcijas padaryti prieinamesnes ne tik lokalios istorijos pažinimui, bet ir jos įvertinimui Europos kontekste.

Daugiau informacijos: www.kedainiumuziejus.lt

 

„Nacizmo ir stalinizmo aukų žodinės istorijos dokumentavimo, išsaugojimo ir interpretavimo gerųjų praktikų mainai ir sklaida Europoje“

„Exchange and promotion of best-practice of recording, preservation and interpretation of oral histories of victims of Nacizm and Stalinizm in Europe“


Organizatorius:
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC)

Finansuotas pagal: 4 veiksmą „Gyva Europos atmintis“ (21 614 eurų).

Projekto aprašymas: 2011 metais Lietuva ir kitos Baltijos šalys minės 70-ąsias nacių ir sovietinio rėžimų masinių deportacijų ir masinių nakinimų 1941 metais metines. Vis dar yra šių nusikaltimų aukų, tačiau liudininkų gretos pamažu retėja. Todėl yra itin svarbu užfiksuoti ir išsaugoti jų parodymus, o tuo pačiu pagerbti žuvusiuosius, išsaugant jų atmintį, apmąstant Europos ir viso pasaulio praeitį, dabartį ir ateitį.

Pagrindinis projekto tikslas yra išsaugoti nacizmo ir stalinizmo aukų atmintį ir praplėsti dabartinės bei ateities kartų žinias bei supratimą apie masinių deportacijų bei naikinimų priežastis, pobūdį, jų atsiradimo istorinį kontekstą, pasitelkiant į pagalbą žodinius parodymus.

Projektu siekiama pasikeisti gerosiomis praktikomis bei skatinti organizacijų bendradarbivimą Lietuvoje ir Europoje. Tai yra ilgalaikė užduotis. Todėl 7 Europos Sąjungos šalių archyvų atstovai bus pakviesti ne tik dalyvauti seminare, bet taip pat diskutuos apie bendro Europos organizacijų tinklo (formalaus ar neformalaus) poreikį ir bendradarbiavimo galimybes. Tuo pačiu, Lietuvos organizacijos, susiduriančios su žodinės istorijos rinkimu ir saugojimu, bus pakviestos apsvarstyti tarpusavio bendradarbiavimo galimybes bei diskutuos kaip būtų galima efektyviau dirbti dalinantis patirtimi ir turimais resursais bei pasiekti platesnes auditorijas.

Daugiau informacijos: www.genocid.lt

 

„Dipukai (Displaced Persons)“

Organizatorius: VšĮ „Minčių studija“

Partneriai: Europos lietuvių kultūros centras (Vokietija)

Finansuotas pagal: 4 veiksmą „Gyva Europos atmintis“ (55 000 eurų)

Projekto aprašymas: Publicistinių laidų ciklas „Dipukai .eu“ skirtas išlaikyti gyvą atmintį apie tuos asmenis, kurie dėl nacizmo ir stalinizmo režimų buvo priversti palikti savo Tėvynę ir bėgti į Vakarus. Nacizmo ir stalinizmo režimai Baltijos valstybių gyventojams turėjo ypatingai skaudžių pasėkmių. Todėl politinės diskusijos, vertinant šių režimų padarinius pasiekė Europos Parlamentą. Dešimtys tūkstančių žmonių Antrojo pasaulinio karo metais ir po jo turėjo palikti savo gimtinę, bėgdami nuo represijų. To laiko liudininkų, menančių nacizmo ir stalinizmo laikmetį kasmet mažėja- Europa praranda savo gyvąją atmintį. Todėl mūsų tikslas, surinkti Europoje išsibarsčiusių „dipukų“ – taip save vadina išeiviai iš Lietuvos, kurių bėgimą iš Tėvynės lėmė istoriniai Europos įvykiai, atsiminimus.

Projekto dalyviai: Lietuvių bendruomenių atstovai iš Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos.

 

„Kauno VII forto memorialinis maršrutas“ / „Kaunas VIIth Fort memorial route“

Organizatorius: VšĮ „Karo paveldo centras“

Partneriai: Kauno IX forto muziejus (Lietuva), Karo paveldo institutas (Lietuva), Kostrzyn nad Odrą savivaldybė (Lenkija)

Finansuotas pagal: 4 veiksmą „Gyva Europos atmintis“ (55 000 eurų)


Nuotrauka iš projekto organizatorių archyvo

Projekto aprašymas: Antrojo pasaulinio karo metais nacių įvykdytomis žudynėmis VII forto teritorijoje Kaune prasidėjo žydų tautybės Lietuvos ir kitų Europos šalių civilių gyventojų organizuotas ir masinis naikinimas. Šio nusiklatimo pėdsakai – palaikų buvimo vietos bei žmonių šaudymo vietos – yra išlikusios, tačiau dabartinė būklė neatitinka net minimalių žuvusiųjų pagerbimo reikalvimų.

Karo paveldo centras, kartu su partneriais, atsižvelgia į faktą, jog 2010 metais bus minimas 70-metis nuo 1941 metų liepos 1 d., kai Kauno VII-ame forte buvo įsteigta pirmoji Kaune žydų koncentracijos stovykla.

Artėjant metinėms derėtų tinkamai pagerbti čia žuvusius žmones, suteikti palaikų buvimo vietoms atitinkamą statusą bei sudaryti galimybę naudoti forto teritoriją ekskursijoms ar atminimo renginiams. Todėl projekto „Kauno VII-ojo forto memorialinis maršrutas“ pagrindiniai tikslai yra:

  • Išsaugoti žydų tautybės žmonių masinių žudynių vietą joje sukuriant memorialinį turistinį maršrutą;
  • Įamžinti VII-ame forte kankintus ir nužudytus žmones atliekant tyrimą, kurio metu bus renkama informacija apie tikslius aukų skaičius, jų vardus, o surinkta dokumentinė medžiaga – publikuojama;
  • Kauno VII-ojo forto memorialinį turistinį maršrutą įntegruoti į tarptautinį su genocidu susijusių vietų žemėlapį, tokiu būdu skleisti informaciją apie tragiškus įvykius VII-ame forte Europos Sąjungos piliečiams bei užmegzti tarptautinius kontaktus bendradarbiavimui vykdant veiklas ateityje.

Projekto tikslams pasiekti bus vykdomi istoriniai ir archeologiniai tyrinėjimai. Remiantis jų rezultatais, bus sudarytas memorialinis maršrutas Kauno VII-ojo foto teritorijoje. Taip pat bus rengiami ekspertų seminarai ir jaunimo stovykla. Projekto rėmuose planuojama išleisti publikaciją „Tragedija Kauno VII-ajame forte“, sukurti 45 minučių trukmės edukacinį filmą bei tinklalapį, kuriame bus pateikiami tyrimų rezultatai, projekto eiga ir pasiekimai.

Daugiau informacijos: www.7fort.lt

Kauno tvirtovės VII forto profilis Facebook’e

 

„Raudonieji metai – sovietų okupacija Baltijos šalyse 1940 – 1941 m.“ / „The Red Year – Soviet occupation of the Baltic States 1940 – 1941″

Organizatorius: Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių rėžimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti

Partneriai: Estijos istorijos mokytojų asociacija (Estija), NVO “Aspectus Memoria” (Lietuva), Kristianstado miesto švedų – lietuvių bendrija (Švedija)

Finansuotas pagal programos priemonę: 4 veiksmas „Gyva Europos atmintis“ (18 887,85 eurų).

Projekto aprašymas: Šio projekto tikslas atskleisti trijų Baltijos valstybių okupaciją 1940 metais, kuri tęsėsi vienerius metus. Taip pat, norima parodyti šių valstybių sovietizaciją ir pirmąsias politinio ir kultūrinio elito deportacijas bei trėmimus į Sibirą 1941 metais. Todėl projekto dalyviai yra iš Lietuvos, Estijos bei Švedijos. Lietuva ir Estija turėjo labai panašią istorinę patirtį, o Švedijos istorinė patirtis skirtinga. Projekto dalyviai susitiks dviejuose seminaruose Lietuvoje, kuriuose diskutuos šia tema, dalyvaus teminėse ekskursijose, dalyvaus praktiniuose užsiėmimuose ir atliks kūrybines užduotis. Pagrindinis šių seminarų tikslas yra parodyti, kaip pedagogiškai pristatyti šią temą šiandieninei visuomenei. Įgyvendinant projektą bus sukurtas dokumentinis filmas apie 1940 -1941 m. okupaciją ir sovietizaciją. Projekto eiga ir rezultatai bus pristatyti specialiai šiam projektui sukurtame internetiniame puslapyje.

 

„Istorija ir atmintis – sovietų atvejis“ / „History and Memory – the Soviet Case“

Organizatorius: Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių rėžimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti

Partneriai: Institute for the Investigation of Communist Crimes and the Memory of the Romanian Exile (Rumunija), Institute for the Study of Totalitarian Regimes (Čekija)

Finansuotas pagal programos priemonę: 4 veiksmas „Gyva Europos atmintis“ (24 000 eurų).

Projekto aprašymas: Yra atlikta daug tyrimų apie Lietuvos okupaciją ir okupacinį režimą iki 1953 m, tačiau Lietuvos visuomenė per mažai informuota apie įvykius sekusius paskui. Šio projekto tikslas yra ištirti Lietuvos istoriją po Stalino mirties 1953 m. ir pasidalinti šia patirtimi su Europos sąjungos šalių, patyrusių tą patį Totalitarinį režimą, istorikais, sužinoti tų šalių patirtį.

Tyrimai leistų daugiau sužinoti kaip keitėsi Lietuvos istorija po Stalino mirties. Kaip keitėsi valstybės saugumo aparato KGB veikla, kokiu mastu ir kokiais būdais buvo pažeidžiamos žmogaus teisės. Kaip buvo keičiama Lietuvos ekonomika. Kaip sovietinė okupacija įtakojo kasdienį piliečių gyvenimą, pradedant kariniu parengimu mokyklose, baigiant valstybės kišimusi į šeimos gyvenimą.

Pagrindiniai projekto tikslai būtų du. Pirmasis – profesionalūs istorikai atliks tyrimus šiomis temomis ir tarptautinės konferencijos metu pristatys juos užsienio kolegoms, bei kolegoms iš Lietuvos. Antrasis tikslas būtų šią patirtį ir naujas žinias pateikti Lietuvos mokytojams, kurie savo ruožtu pateiktų šias žinias moksleiviams, jiems suprantama forma. Mokytojai būtų grandis tarp akademinės bendruomenės ir moksleivių.

Sukurtas interneto puslapis leis su šia informacija susipažinti visiems, šia tema besidomintys tiek Lietuvoje tiek kitose Europos sąjungos valstybėse.

 

2009 m. finansuoti projektai

Misija – Lietuvis / Mission: „Lithuanian“

Organizatorius: VšĮ „Rain Studio“

Finansuotas pagal programos priemonę: 2 veiksmas 3 priemonė „Parama pilietinės visuomenės organizacijų įgyvendinamiems projektams“

Asta_Vi

Projekto partneriai: Belgijos Lietuvių bendruomenė, Ispanijos Lietuvių bendruomenė, Gruzijos lietuvių bendrija „Rūta“, Airijos Lietuvių Bendruomenė (ALB), Britanijos Lietuvių Bendruomenė, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Projekto aprašymas: Mus skiria keli tūkstančiai kilometrų, klimato zonos ar valstybių sienos. Ir kitokio gyvenimo paieškos – geresnis darbas užsienyje, ar meilė ir šeima… su kitataučiu. Mes – tai lietuviai gyvenantys Lietuvoje. Jie – tai lietuviai gyvenantys emigracijoje.

Ar paprasta likti lietuviu nutolus nuo Lietuvos? O gal lengviau priimti kitos tautos papročius ir kultūrą? Ar lietuviai emigracijoje išlaiko savo tautos tradicijas? Kaip jie priima svetimos šalies papročius, ar laikosi naujų tradicijų?

Dokumentinių filmų ciklas pristatys penkių šalių (Anglijos, Airijos, Ispanijos, Belgijos ir Gruzijos) lietuvių bendruomenių bei atskirų žmonių gyvenimus ir įpročius. Filmuosime emigracijoje gyvenančius lietuvius tradicinių lietuviškų švenčių metu. Kaip jie svetimoje šalyje švenčia Kalėdas? Ar sėda prie tradicinio Kūčių stalo, su silkute ir kūčiukais. Ar per Jonines ieško paparčio žiedo ir kuria laužus? O gal būt švenčia šv. Patriko dieną ar kitą šventę tos šalies, kurioje dabar gyvena? Kuo daugiau matysime ir žinosime vieni apie kitus, tuo labiau jausime, kad esame kartu, viena tauta.

Projekto ribose bus sukurtas internetinis puslapis www.mission-lithuanian.eu, kuriame bus informacija apie projektą, projekto organizatorius ir partnerius, projekto tikslus, kontaktai. Taip pat bus talpinama medžiaga apie projekto eigą ir rezultatus.

Daugiau informacijos: http://www.mission-lithuanian.eu

 

“Sielvarto stotys” / „The Stations of Grief“

Organizatorius: VšĮ “TV Europa”

Finansuotas pagal programos priemonę: 4 veiksmas „Gyva Europos atmintis“


Dalyvaujančios šalys: Latvija, Lietuva, Estija

Projekto įgyvendinimo laikas: 2009 spalio mėn. – 2010 rugsėjo mėn.

Projekto aprašymas: Tarptautiniu edukacijos projektu – meno ir istorijos kūrybinėmis dirbtuvėmis „Sielvarto stotys“, siekiama sujungti tuos, kurie išgyveno stalinistines represijas (deportacijas) ir jaunus meno, istorijos ir žurnalistikos studentus bendrai diskusijai apie istorinę patirtį.

Projektu planuojama dalyviams pasiūlyti Lietuvos archyvuose sukaptą dokumentinę medžiagą panaudoti kaip pagrindą meno kūriniams sukurti. Dokumentinę medžaigą papildys susitikimai su išlikusiais tų laikų liudininkais, paskaitos, dokumentinių filmų peržiūros, galimybė liudininkų pasakojimus užfiksuoti garso ar vaizdo įrašų pagalba.

Projektu keliami šie tikslai:

  • užmegzti dialogą tarp skirtingų kartų – stalinistinių represijų (deportacijų) liudininkų ir jaunų, pirmo kurso meno akademijų studentų;
  • išsaugoti deportacijos aukų atsiminimus naudojant audiovizualines technologijas;
  • inicijuoti istorinio konteksto panaudojimą meninei veiklai.

Projektas bus įgyvendinamas turtingus istorinius klodus turinčiame Vilniuje ir jo apylinkėse, kur gausu muziejų, archyvų, išgyvenusių liudininkų, tyrimo centrų, galima apsilankyti autentiškose masinių deportacijų ir žudynių vietose. Tai elementai, leidžiantys užtikrinti dokumentinės medžiagos surinkimą, reikalingą projekto įgyvendinimui.

Darbo metodai:

  • paskaitos apie istorinį Lietuvos, Latvijos ir Estijos kontekstą;
  • dokumentinių filmų peržiūros;
  • susitikimai su represijas išgyvenusiomis aukomis bei jų pasakojimų fiksavimas;
  • muziejų ir istorinių vietų lankymas;
  • kūrybinės dirbtuvės, kurių metu bus sukurti vaizdo ir garso projektai;
  • diskusijos ir debatai;
  • vieši kūrybinių dirbtuvių metu sukurtų darbų pristatymai.

Projekto tinklalapis: www.stationsofgrief.eu

 

„Tremties diena: Gyva istorijos pamoka“ / „Deportation day: Live History Lesson“

Organizatorius: VšĮ „Vilko valia“

Finansuotas pagal programos priemonę: 4 veiksmas „Gyva Europos atmintis“

Projekto aprašymas: 2010 metų žiemą netoli Vilniaus bus atkurtas vienas iš pačių tragiškiausių Europos istorijos laikotarpių – Stalino gulagas. Pasirinkome 1953-iuosius metu, Stalino mirties metus, kuomet lageriuose kalėjo virš 2 500 000 žmonių. 9 grupės po 40-50 jaunuolių iš įvairių Europos šalių vienai dienai taps Stalino lagerio kaliniais (viso projekte numatoma 400 dalyvių iš 19 Europos sąjungos šalių).

„Tremties diena prasidės valandos trukmės ekskursija Genocido aukų muziejuje Vilniuje. Po ekskursijos jaunuolių grupė bus sodinama į autobusą, išvykus už Vilniaus – į sovietinį sunkvežimį – tokį kokiais būdavo į kalėjimus ir iš jų vežami politiniai kaliniai ir tremtiniai. Šiuo 5.5 tonos sveriančiu sunkvežimiu visa grupė – kas sėdomis, kas stačiomis- bus vežama į spygliuota viela aptvertą sovietinio bunkerio teritoriją.

Jaunieji europiečiai patekę veiksmo vietą praras savo daiktus, savo tapatybę. Po trumpo teismo ir nuosprendžio paskelbimo jie bus apvilkti kalinio šimtasiūlėmis su numeriais ant nugaros. Nuo šiol jie – numeriai, o ne žmonės. Jų galvas dengs ausinės kepurės, vadinamosios „ušankos“. Kalinių laukia tardymai, kultūrinis švietimas Lenino kampelyje, miško darbai prižiūrint pareigūnams su šunimis, neklusniųjų – karceriai. Po darbo – skurdus kalinio maistas valgykloje pagal „išdirbio normas“. Veiksmo pabaigoje – pranešimas apie Stalino mirtį ir amnestija – išsiilgta laisvė. Po 4 valandų, praleistų bunkerio teritorijoje, dalyvių laukia europietiški pavakariai ir patirtų įspūdžių aptarimas su projekto aktoriais.

Unikalus projektas baigsis 2010 metų kovo 11-ąją tarptautine konferencija minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-metį. Konferencijoje dalyvaus ir tikrieji politiniai kaliniai, patyrę Stalino gulago žiaurumus, ir jaunieji projekto dalyviai, vieną savo gyvenimo dieną prisilietę prie istorijos ir patyrę tai, ką prieš 60 metų išgyveno senieji politiniai kaliniai, galbūt kai kurių seneliai ir proseneliai.

Pasibaigus projektui bus išleista diskusijų ir prisiminimų medžiaga ir projekto DVD.

Daugiau informacijos: www.deportationday.eu

 

„Dalinkimės: Europos istorijos atmintis europiečių atsakomybės stiprinimui“ / „SHARE: Sense of our history activates responsability of Europeans“

Organizatorius: Savęs pažinimo ir realizavimo studija

Finansuotas pagal programos priemonę: 4 veiksmas „Gyva Europos atmintis“

Projekto aprašymas: Projekto „Dalinkimės: Europos istorijos atmintis europiečių atsakomybės stiprinimui“ pagrindiniai tikslai:

  • įamžinti ir apmąstyti Europos istorijos patirtį Sąjungos vertybių kontekste;
  • paskatinti dialogą tarp kartų ir kultūrų;
  • pritaikyti Playback Teatro metodą darbui su skirtingomis bendruomenėmis skirtinguose kontekstuose bendram vienas kito supratimui ir efektyviam bendravimui.

Svarbiausia šio projekto mintis kviečia dalintis – vyresniąją ir jaunąją kartas bei vietinę lietuvių bendruomenę ir kitų šalių jaunimą. Projekto dalyvių praeities patirtys ir ateities lūkesčiai, asmeniniai išgyvenimai ir bendra visų istorija, individualus požiūris ir universalios vertybės skatins prisiminti Europos istoriją, aptarti kultūrų skirtumus bei palaikyti toleranciją ir bendru supratimu paremtus tarpusavio santykius.

Projekto metu vykstančiuose renginiuose bus naudojamas Playback teatro metodas, kuris suteikia galimybę bendrauti ne tik žodine kalba, bet ir meninėmis neverbalinės išraiškos priemonėmis. Įgyvendinant pagrindinius projekto tikslus, projekte dalyvaus bei savo istorijomis dalinsis nacizmo aukos, Lietuvos jaunoji karta – mokiniai bei studentai, taip pat iš užsienio šalių atvykę studentai. Projekto renginiai vyks skirtingose šalies mietuose – sostinėje Vilniuje bei Telšiuose, istoriškai svarbiame mieste, kuriame gyveno daug žydų, buvo įkurtas jų getas. Pasitelkus Playback teatro metodą, projekte bus siekiama kurti visiems suprantamą, kiekvieną vertinantį, aktyvų ir pagarbų dialogą tarp skirtingų kartų. Tikimasi, jog projekto veiklos paskatins dalyvius tiek individualiai, tiek bendruomenės mastu aptarti europiečio tapatybę bei formuoti atsakomybe paremtą nuostatą Europos Sąjungos ateities atžvilgiu.

Daugiau informacijos: www.dalinkimes.org

 

Migracija Europoje: tarptautinis Playback teatro projektas / International Playback Theatre Activity for EU Migration

Organizatorius: Savęs pažinimo ir realizavimo studija

Finansuotas pagal programos priemonę: 2 veiksmas 3 priemonė „Parama pilietinės visuomenės organizacijų įgyvendinamiems projektams“

Projekto aprašymas: „Migracija Europoje: Tarptautinis Playback teatras“ projekto tikslas yra skatinti artimesnės Europos kūrimą aktyviai dalyvaujant ir bendradarbiaujant ES piliečiams projekto veiklose. Pagrindiniai projekto prioritetai – ES ateitis ir jos pagrindinės vertybės bei kultūrų dialogas.

Didžiojoje Britanijoje vyksiančio seminaro metu bus suformuota tarptautinė Playback teatro grupė, kurios tikslas gerinti ES imigrantų integraciją visuomenėje. Jos nariai iš Lietuvos, Airijos, Didžiosios Britanijos atliks pasirodymus Lietuvos imigrantų ir vietinių gyventojų bedruomenėse Airijoje bei Didžiojoje Britanijoje. Pasirodymų metu projekto dalyviai bus įtraukiami į aktyvią diskusiją apie ES vertybių svarbą, bus skatinami suprasti ir priimti skirtingas kultūras, įvertinti bendrumus ugdant Europos piliečio tapatybę. Šie tikslai bus įgyvendinti pasitelkus Playback teatro metodą, panaudojant dramos meno priemonės. Tarptautinė Playback teatro grupė pasidalins savo patirtimi su kolegomis iš Vengrijos, o pasitelkus sklaidos priemones (knyga su DVD bei tinklapį) suteiks naują įrankį visoms Europos Playback teatro organizacijoms, kurios galės jį panaudoti savo bendruomenės migracijos klausimams spręsti. Projekto dalyviai turės galimybę dalyvauti kultūrų dialoge, taps artimesni ir atviresni savo bendruomenės nariams. Ši patirtis paskatins naudoti naujas meno formas bendruomenės problemų sprendime, siekiant efektyvaus jos narių bendravimo ir bendradarbiavimo.

Daugiau informacijos: www.yourstorymystory.lt

 

2008 m. finansuoti projektai

„Novatoriški visuomenės įtraukimo į jaunimo prevencinę veiklą sprendimai: tarpkultūrinė aplinka“

Organizatorius: Klaipėdos rajono švietimo centras

Finansuotas pagal programos priemonę: 2 veiksmas 3 priemonė „Parama pilietinės visuomenės organizacijų įgyvendinamiems projektams“

Projekto aprašymas: Klaipėdos rajono švietimo centras 2008 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais vykdė ES programos “Europa piliečiams” finansuojamą projektą “Novatoriški visuomenės įtraukimo į jaunimo prevencinę veiklą sprendimai: tarpkultūrinė aplinka”. Projekto partneriai buvo Švedijos Borgholmo savivaldybės Slottsskolan vidurinė mokykla, Lenkijos Ylavos bendrija “Przystan” ir Rygos Lietuvių mokykla.

Rugpjūčio 15 – 17 dienomis projekto konferencijoje, vykusioje Gargžduose, dalyvavo Švedijos Borgholmo savivaldybės, Lenkijos Ylavos rajono, Latvijos Rygos ir Klaipėdos rajono savivaldybės delegacijos. Jų sudėtyje buvo ugdymo įstaigų vadovai ir mokytojai, visuomeninių organizacijų, policijos atstovai, savivaldybių tarybų nariai, Borgholmo savivaldybės vicemerė, Ylavos miesto meras ir Ylavos rajono burmistras. Konferencijos metu buvo dalinamasi patirtimi, kaip padėti jaunam žmogui išvengti psichotropinių medžiagų (alkoholio, tabako, narkotikų) vartojimo pagundų, kaip jam padėti iškilus problemoms, kaip skatinti jaunimo užimtumą ir užtikrinti darnų jaunosios kartos vystymąsi.

2008 m. rugsėjo 23-26 dienomis Borgholmo savivaldybėje vyko tęstiniai projekto renginiai, kuriuose dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, Švietimo centro atstovai ir ugdymo įstaigų prevencinės veiklos koordinatoriai. Projekto renginius koordinavo Borgholmo komunos savivaldybės tarybos pirmininkė L. Grahs ir Borgholmo Slottasskolan vidurinės mokyklos direktorius K.Nordlund. Jie organizavo susitikimus su valdžios ir ugdymo įstaigų darbuotojais, atsakingais už moksleivių su socialiniais poreikiais rėmimą, prevencinės veiklos įgyvendinimą ir mokyklos integravimą į vietos bendruomenę.

Projekto metu įgyta patirtis ir žinios bus naudojamos įgyvendinant Prevencinę programą Klaipėdos rajono ugdymo įstaigose, įtraukiant į jos įgyvendinimą kuo daugiau kaimo bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų bei teikiant socialiai remtiniems moksleiviams visokeriopą paramą.

Daugiau informacijos: www.klrsvietimocentras.lt

 

Tarptautinis seminaras „Nelikti nuošalėje: Kultūriniai ir muzikiniai centrai Rytų Europoje“

Organizatorius: VšĮ „MountainRock“

Finansuotas pagal programos priemonę: 2 veiksmas 3 priemonė „Parama pilietinės visuomenės organizacijų įgyvendinamiems projektams“

not2ndplace. Foto by J.Kalinauskaitė
Nuotraukos autorė: J. Kalinauskaitė

Projekto aprašymas: Projekto „Nelikti nuošalėje: Kultūriniai ir muzikiniai centrai Rytų Europoje“ metu 2008 m. spalio 3-5 d. Kaune vyko 3 dienų tarptautinis seminaras ir kūrybinės dirbtuvės. Projektas buvo siekiama suartinti Europos jaunimo bendruomenę, pasidalinti muzikine ir kultūrine patirtimi bei trinti nematomas, bet vis dar egzistuojančias ribas tarp Rytų ir Vakarų Europos Sąjungos šalių. Pagrindu Europos vertybėms aptarti, – tokioms kaip laisvė, demokratija, žmogaus teisės, tolerancija, solidarumas, kova su tautiniu nepakantumu ir ksenofobija, – buvo pasirinkta roko scena.

Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant Lietuvos ir Vokietijos nevyriausybinėms organizacijoms. Juo siekta sudaryti sąlygas kultūrinių mainų tinklo tarp Kauno ir kitų Europos regionų atsiradimui. Projekto dalyviai diskutavo, kokie bruožai yra svarbiausi šiuo metu ir kokie buvo svarbūs istoriniame kontekste, skirtingų šalių ir kultūrų roko muzikoje. Programos metu taip pat buvo pristatyti praktiniai muzikinių turų aspektai.

Seminaro dalyviai nusprendė, jog bendradarbiavimo tinklo idėja po renginio turėtų būti plėtojama ir toliau, todėl organizatoriai nusprendė surinkti Šiaurės, Rytų ir Vakarų Europos roko muzikos srityje dirbančių organizacijų kontaktus bei duomenis ir sudryti Šiaurės Rytų Europos muzikos organizacijų duomenų bazę.

Ypatingas dėmesys skirtas projekto rezultatų sklaidai ir naujų tinklo narių Rytų ir Vakarų Europoje įtraukimui. Todėl buvo išleistas leidinys su informacija apie organizacijas bei sukurtas tinklalapis www.not2ndplace.eu, kuris skirtas tinklo informacijos apsikeitimui.

Daugiau informacijos: www.not2ndplace.eu

 

„Piliečiai Europoje“ / “Being Citizens in Europe”

Organizatorius: Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyrius.

Finansuotas pagal programos priemonę: 2 veiksmas 3 priemonė „Parama pilietinės visuomenės organizacijų įgyvendinamiems projektams“


Nuotrauka iš projekto organizatorių archyvo

Projekto aprašymas: Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyrius, gavęs paramą iš „Europa piliečiams“ programos, įgyvendino projektą „Aktyvi pilietinė visuomenė Europoje“. 2009 m. gegužės 7-10 dienomis Lietuvoje vyko jaunimo susitikimas, kuriame dalyvavo 32 lietuviai ir 18 užsieniečiai. Projekto partneriais buvo jaunimas iš Ispanijos JOVESOLIDES universiteto, Jungtinės Karalystės Flagship akademijos studentai, Švedijos Skaros miesto jaunimo taryba ir Lietuvos Radviliškio rajono mokyklų ir jaunimo organizacijų jaunimas.

Projekto metu dalyviai numatė sustiprinti sąveiką tarp Europos piliečių ir sudaryti ilgalaikes bendradarbiavimo sutartis su jaunimo grupėmis iš partnerinių šalių Susitikimo metu dalyviai mokėsi ir diskutavo apie Europos vertybes bei tolesnių projektų vykdymo galimybes Jie kūrė bendrus projektus tolimesnėms veikloms, kurios ugdytų jaunimo vertybes kitų kultūrų tolerancijai, solidarumui ir ksenofobijos nebuvimui. Šio susitikimo metu buvo atšvęsta Europos diena, lietuviai partneriai paruošė viktoriną apie Europą. Jaunimas nepamiršo ir Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo ir pristatė Lietuvą užsienio partneriams.

Projektas suteikė galimybę pažinti kitas kultūras, susipažinti su šių kultūrų tradicijomis, jaunimo pomėgiais, pilietinėmis veiklomis partnerinėse institucijose ir patobulinti užsienio kalbos komunikacinius gebėjimus.Jaunimas paruošė projektus tolimesnėms veikloms, numatė surengti tokį panašų susitikimą kitose partnerinėse šalyse.

Daugiau informacijos apie projektą galite rasti tinklalapyje www.allcitizens.eu.

 

„Menas- bendra Europos piliečių kalba“ / „Art – Common Language of European Citizens“

Organizatorius: Trakų rajono savivaldybės administracija

Finansuotas pagal programos priemonę: 2 veiksmas 3 priemonė „Parama pilietinės visuomenės organizacijų įgyvendinamiems projektams“

Nuotrauka iš projekto puslapio www.art-trakai.eu

Projekto aprašymas: Menas yra bendra, visiems suprantama kalba, nežinanti nei politinių, nei socialinių, nei tautų kalbinių barjerų, todėl Trakų rajono savivaldybės administracija iniciavo projektą „Menas – bendra Europos piliečių kalba”, kuris buvo finansuojamas programos ”Europa piliečiams”. Pagrindinis šio projekto tikslas – naujų klasikinio meno pateikimo formų netradicinėje erdvėje paieška, siekiant populiarinti klasikinį meną visuomenėje bei skatinti įvairų šalių tarpkultūrinį dialogą ir bendradarbiavimą. Projekte dalyvavo daugiau kaip 100 dalyvių iš ES šalių (Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos ir Švedijos), 4 svečiai iš ES šalies kandidatės Turkijos, bei 12 asmenų iš trečiųjų šalių – Baltarusijos ir Ukrainos.

Projektas tiesiogiai prisidėjo prie Europos Komisijos programos „Europa piliečiams“ tikslų: subūrė įvairių šalių, skirtingų tautybių, religijų, tradicijų, lyčių, amžiaus, skirtingomis kalbomis kalbančius piliečius ir suteikė jiems progą dalyvauti bendroje veikloje.

Projekto metu dalyviams organizuotas ne vienas renginys:
Surengta diskusija, kurios tema „Naujų meno pateikimo formų netradicinėje erdvėje paieška, siekiant populiarinti tarpkultūrinį dialogą Europoje“. Pristatytas kultūrinis paveldas, ekskursijos metu į Trakų salos pilį. Projekto metu taip pat pristatyti novatoriški meno visuomenei pateikimo netradicinėje aplinkoje pavydžiai.
Išplėstas bendradarbiavimo tinklas. Užmegsti ryšiai su Švedijos Treleborgo miesto bendruomene. Pasirašyti partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai tarp Trakų rajono savivaldybės ir Lydos miesto (Baltarusija), Trakų rajono savivaldybės Aukštadvario seniūnijos ir Gižycko seniūnijos (Lenkija), tarp Trakų rajono savivaldybės Senųjų Trakų seniūnijos ir Farinovo seniūnijos (Baltarusija).
Skatinama daugiakalbystė ir tautinė tolerancija. Renginiuose skambėjo anglų, baltarusių, lenkų, lietuvių, rusų, švedų, turkų, ukrainiečių ir vokiečių kalbos. Sukurta interneto svetainė www.art-trakai.eu, išleisti ir išplatinti informaciniai DVD leidiniai bei brošiūros lietuvių-anglų kalba.

Daugiau informacijos apie projektą: www.art-trakai.eu

 

„Senjorai dėmesio centre“ / „Senior in focus“

Organizatorius: VšĮ „Savanorių centras“

Finansuotas pagal programos priemonę: 2 veiksmas 3 priemonė „Parama pilietinės visuomenės organizacijų įgyvendinamiems projektams“

senior-in-focus
Senjorai savanoriai Italijoje. Nuotrauka iš www.senior-focused.eu

Projekto aprašymas: Projektu „Senjorai dėmesio centre“ buvo siekiama pristatyti pagyvenusių žmonių įtraukimo į savanorišką veiklą gerąsias praktikas, pasiekti senjorus jiems įprastoje aplinkoje, patobulinti socialinius įgūdžius, užkirsti kelią Parkinsono ligai. Projektas buvo įgyvendinamas bendradarbiaujant su dviem organizacijomis, turinčiomis darbo su vyresnio amžiaus piliečiais patirties – asociacija SPES (Associazione Promozione e Solidarietà, Italija) ir Šiaurės Lanarkšyro savnorių centru (The Volunteer Centre North Lanarkshire, Didžioji Britanija), – bei su Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Įgyvendinant projektą buvo lankomasi partnerėse organizacijose ir semiamasi žinių iš šių organizacijų praktikos. Vėliau, 2008 m. gale, buvo surengti seminarai Vilniuje, kuriais siekta suburti aktyvius Lietuvos pagyvenusius žmones, nacionalinių ir užsienio šalių partnerių ekspertus, vietinės savivaldos organizacijų atstovus. Pirmojo seminaro metu buvo pristatyta pagyvenusių žmonių integravimo į savanorišką darbą problematika bei vykdomas senjorų aktyvaus dalyvavimo tyrimas. Antrasis seminaras suteikė vietą diskusijoms, kurių metu buvo suformuotas veiksmų planas, kaip būtų galima propaguoti pagyvenusių žmonių dalyvavimą savanorystėje vietiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygiu.

Daugiau informacijos apie šį projektą: www.senior-focused.eu

 

„Piliečių iniciatyva – pagrindinis demokratinės visuomenės instrumentas“ / „Citizenship Initiatives – Main instrument towards democratic society“

Organizatorius: Vakarų Lietuvos vartotojų federacija

Finansuotas pagal programos priemonę: 2 veiksmas 3 priemonė „Parama pilietinės visuomenės organizacijų įgyvendinamiems projektams“


Nuotrauka iš organizatorių archyvo.

Projekto aprašymas: Tautiškumo, europietiškumo ir pilietiškumo derinimo bei šių vertybių ugdymo uždavinius tenka spręsti į Europą žengiančiai visuomenei, Lietuvos mokyklai, neformalaus ugdymo institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms. Šiuolaikinių politinių, ekonominių bei socialinių realijų sąlygoms reikia koordinuotos visų ugdymo grandžių pilietinio ugdymo srityje veiklos: ieškant naujų pilietiškumo ugdymo formų, į pilietiškumo ugdymo procesą įtraukiant šeimą, žiniasklaidą, nevyriausybines organizacijas.

Vakarų Lietuvos vartotojų federacijos įgyvendintu projektu „Piliečių iniciatyva – pagrindinis demokratinės visuomenės instrumentas“ buvo siekiama mokymų metu aptarti demokratiją ir pilietiškumą, kaip svarbiausius darnaus vystymosi komponentus bei paskatinti piliečių aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime.
Projekto rezultatai:

  • suorganizuotas mokymų ciklas „Piliečių iniciatyva – pagrindinis demokratinės visuomenės instrumentas“;
  • išleistas leidinys „Piliečių iniciatyva – pagrindinis demokratinės visuomenės instrumentas“;
  • surengtas pilietinės idėjos konkursas;.
  • pasaulinės vartotojų teisių dienos minėjimo renginiai;
  • Europos dienos minėjimo renginys.
  • sukurta internetinė svetainė, pristatanti veiklos rezultatus bei renginių akimirkas.

Daugiau informacijos apie projektą: www.eu4citizens.org

 

2007 m. finansuoti projektai

„Aktyvus pilietiškumas – tai gyvenimo kultūra“

Organizatoriai: VšĮ „Europos namai“ (Lietuva), bendradarbiaujant su „Rizikos analizės fondu“ (Bulgarija).

Finansuotas pagal programos priemonę: 2 veiksmas 3 priemonė „Parama pilietinės visuomenės organizacijų įgyvendinamiems projektams“.

Projekto aprašymas: Projekto, įgyvendinamo Lietuvoje ir Bulgarijoje, tikslas – ieškoti būdų ir priemonių, stiprinančių dialogą tarp piliečių ir valdžios institucijų, įtakojančių sprendimus viešojoje politikoje. Diskusijos abiejose šalyse buvo rengiamos taikant naują, aktyvų pilietiškumą ugdantį metodą konsensuso konferencija. Projektu siekta atkreipti visuomenės dėmesį, jog šiandien dar nepakanka teisinių priemonių realizuoti piliečių teises vietos savivaldoje.

Konsensuso konferencijoje dalyvavo Lietuvos ir Bulgarijos NVO, vietos bendruomenės, visuomenės nuomonės formuotojai, teisininkai ir verslininkai. Abiejose šalyse sukurtos projekto valdymo grupės, kurios siūlė aktualias temas diskusijoms, rekomendavo dalyvius ir ekspertus. Lietuvoje ir Bulgarijoje surengtų keturių diskusijų ir baigiamųjų konferencijų rezultatas – kiekvienoje šalyje parengti vieši pareiškimai vadovaujantis konsensuso principu.

2008 m. gegužės mėnesį Vilniuje buvo surengta tarptautinė konferencija, kurios dalyviai iš Bulgarijos ir Lietuvos pristatė parengtas studijas, analizuojančias abiejų šalių piliečių galimybes dalyvauti sprendimų priėmime vietos savivaldoje, aptarė projekto rezultatus.

Projekto tinklalapis: http://www.eurohouse.lt/consensusconference.eu/

 Į titulinį | Kontaktai
© Visos teisės saugomos. BĮ Tarptautinių kultūros programų centras / „Europa piliečiams“ biuras